| Draugužiui |
|
Paplok man per petį, drauguži! Išgerkim po vieną bokalą, Juk niekad nebuvom nulūžę... Tiktai atsirėmę į stalą. Štai smuklė, kurion mudu ėjom Išlenkti po vieną, po trečią. Mojavom lieknom padavėjom, Kad mudu sutiktų kaip svečią. Mane tu vadindavai broliu, Nuo vyno sudrėkusiom lūpom. Ar pameni? Smuikas užgrojo, O mes muzikantą prilupom... Tai kas, kad laikai tie prabėgo - Užeikim, išgerkim senatvę. Paskui užsikąskim ją sniegu, Kuris jau nubalino gatvę. Paplok man per petį, drauguži! Prisėskim tenai, kur sėdėjom- Prieš daugelį metų - nelūžę, Drauge su lieknom padavėjom. |






