| Meniu |
|---|
| Balsavimas |
|---|
| Reklama |
|---|
  |
| Peizažas |
|
Prieš daugelį metų, dar būdamas mažas Mačiau - ant šio tilto senukas sustojęs, Žiūrėjo į jauno pušyno peizažą, Taip sunkiai statydamas ilstančias kojas. Man bjaurios atrodė jo mėlynos lūpos, Jo drebantys pirštai nuo šalčio sutinę. Keistai pasilenkęs - tarytum pritūpęs, Kad, rodėsi, grožį pasaulio gadina. Jis žvelgė į upę, į nardančią žuvį, Į dangų, į saulę... Kažko, regis, laukė. O aš jam pribėgęs parodžiau liežuvį Ir lazdą iš virpančių rankų ištraukiau... Koks kvailas buvau.Koks velnioniškai paikas. Juk toks nuostabus seno šilo peizažas. Staiga... Gal netyčia? Padūkėlis vaikas Apspjovė mane. Iš tiesų, - jis dar mažas... |
