| Užkliuvau |
|
Tu man savo meilę parduodi Už alkaną šimtą. Drebu tavyje lyg per gruodį Visiems išdalintą. Tu vėlei užsidedi kaukę, Pamoji pirštu - Kiti nuo tavęs pasitraukia, O aš vis grįžtu - Į mūsų nematomą plentą, Likimo kieme. Vertės milijonai netenka, Dėl vieno: „eime“ Žinau - nusisuksiu. Bet grįšiu - Tavęs ne gana. Žinau. Jei praeisiu pro kryžių - Užklius sutana... |






