| Mano geras draugas (2008 m) |
|
Mirė mano draugas. Laidojom be dūdų. Ir be varpo dūžių nešėm į kapus. Pamenu - papildėm vienas kitą mudu... Geras buvo draugas. Tik neiškalbus. Rodos, lyg per rūką, aš matau jo žvilgsnį Šiltą, išmintingą, tariantį: „eime“ Nemokėjau niekad taip kaip jis išgirsti Ir be saiko džiaugtis paprasta sėkme. Mudviejų draugystės nesuprato daug kas Nesupras kam skirtas antkapio akmuo - Ant kurio iškalsiu: „Mano geras draugas“... Nors kitiems jis buvo tik protingas šuo. |






